bimčioti

bìmčioti, -ioja, -iojo 1. intr. tarpais bimbti, zvimbčioti: Kažkur toliau, matyt, mašina bìmčioja Grž. 2. intr. mosčioti, plakti: Karvė uodega bìmčioja, nuo musių ginasi Vlk. ║ tr. tarpais suduoti, musnoti: Bìmčioja vis tą vaiką Rdm. 3. intr. puldinėti, griuvinėti: Mūs mergaitė neseniai pradėjo vaikščioti, tai dar bìmčioja po žemę Brt.